Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas (asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria daug autistiškų socialinių bei elgesio problemų).

Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo. Gera naujiena yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti - beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui.

Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti! Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės. Jų pažanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, atsiekti gerą karjerą.

ISTORIJA

Autizmas pirmą kartą buvo aprašytas 1943 metais JAV gydytojo L.Kanerio ir beveik tuo pat metu Austrijos gydytojo H.Aspergerio (panašiu laiku šis sutrikimas buvo pastebėtas ir Rusijoje). Įdomu yra tai, kad Kanerio įsitikinimu, tokių vaikų iki tol nėra buvę - nei jis nei jo kolegos nieko panašaus nebuvo matę. Tad peršasi hipotezė, kad autizmas atsirado (arba pradėjo labiau plisti) kažkur apie 1931 metus (būtent tada gimė Kanerio ir Aspergerio pacientai). Tačiau kaip ten yra iš tikrųjų dar mokslas nėra išsiaiškinęs.

Vėliau tyrinėjant šį sutrikimą buvo išskirta visa grupė panašių sutrikimų, kurie dabar yra apjungti po vienu autizmo spektro vardu ir dar kitaip yra vadinami įvairiapusiais raidos sutrikimais. Į šią grupę įeina: Vaikystės autizmas, Atipiškas autizmas, Rett'o sindromas, Dezintergaciniai vaikystės sutrikimai, Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais, Asperger'io sindromas, Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai, Nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas.

Gana didelę įtaką autizmo tyrimams ir požiūriui padarė iki šiol nepaaiškintas autizmo atvejų didėjimas (Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1990 metų diagnozuotų vaikų skaičius išaugo apie dešimt kartų). Kalbama net apie epidemiją. Amerikoje autizmas jau ne vien specialistų ar autistiškų vaikų tėvų, bet ir visos visuomenės pokalbių tema: apie autizmą kalba politikai, kuriami filmai, komiksai. Autistiškus vaikus mokinami atpažinti policininkai, socialiniai darbuotojai.

STATISTIKA

Šio sutrikimo statistika nėra gerai žinoma. Yra kelios šalys, kuriose ji yra gerai renkama (JAV, Didžioji Britanija), gi kitose jos paprasčiausiai nėra. Oficialiai laikoma kad autizmas pasitaiko 0,6-0,2% vaikų. Šis procentas kinta kiekvienai šaliai ir vietovei. Neretai atlikus nuodugnesnį tyrimą išryškėja didesnis procentas. Štai paskutiniai 2007-2008 metų tyrimai Amerikoje ir Anglijoje jau pateikia 1,4 - 1,7 procento lygį. Šis sutrikimas 2-4 kartus labiau būdingas berniukams nei mergaitėms.

Vienintelis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 1999 metais Vilniaus mokyklose (S.Lesinskienė ir kiti). Jis parodė, jog autistiški vaikai sudaro 0,12%. Taip pat paaiškėjo, kad didelė dalis vaikų nebuvo diagnozuoti, tad sužinojo turintys šį sutrikimą pirmą kartą tyrimo metu. Tad jei Lietuvoje ir būtų kokia oficiali statistika, ji neatspindėtų realios situacijos.

HIPOTEZĖS

Iki šiol nėra žinoma kas sukelia autizmą. Manoma, kad tai yra genetinio paveldėjimo ir aplinkos faktorių derinys. Genetinį paveldėjimą įrodo tai kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, taip pat monozigotinių dvynių tyrimai (konkretūs genai nulemiantys autistiškumą dar nenustatyti).

Aplinkos poveikis dar nėra tiksliai nustatytas, nors yra pastebėtas didesnis autistiškų vaikų procentas vietovėse pasižyminčiose užterštumu sunkiaisiais metalais (ypatingai gyvsidabriu). Pradžioje buvo manoma (paties Kanerio hipotezė), kad autistiškumą nulemia tėvų socialinė padėtis ir emancipuotos, pernelyg į darbus panirusios ir mažai emocinio dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip prietaras ji vis dar gaji ir galima jos išgirsti net iš specialistų.

Šiuo metu labai daug kalbama apie skiepų poveikį. Mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po to kai vaiką paskiepija. Iš vienos pusės yra didelis būrys gimdytojų pasakojančių, kad jų vaikas tapo autististišku kaip tik po skiepo. Iš kitos pusės yra visas būrys mokslininkų ir medikų sakančių, kad tai neįmanoma (jų atliekami tyrimai neranda ryšio tarp skiepų ir autizmo.) Kiek paaiškina šią situaciją nauji atradimai sakantys, kad autizmą gali sukelti mitochondrinė liga, kuri vaiką paskiepijus, gali pasunkinti vaiko būseną ir sukelti autizmą. Mitochondrinės ligos asociacijos teigimu, šią ligą turi vienas iš 200 asmenų.

Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni miego sutrikimai. Gana būdingos epilepsijos. Gana dažnos alergijos. Būdingi rezorbcijos sutrikimai (sutrikusi ilgųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų ir pašalinti kenksmingas. Atrandama autoimuninės veiklos (imuniteto sistema naikinanti smegenis). Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų - neteisingai suvokiama informacija ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.). Tiriant modernia aparatūra pastebimi skirtumai pilkosios ir baltosios medžiagų santykyje galvos smegenyse (kaip taisyklė būdingi menkesni ryšiai tarp atskirų smegenų sričių).

PERSPEKTYVOS

Štai jau daugiau nei 60 metų šis sutrikimas yra žinomas. Kol kas jis nėra gerai ištyrinėtas. Vilties duoda paskutiniu metu labai smarkiai finansuojami autizmo tyrimai (JAV). Tikimasi greitu laiku nustatyti genetinį autizmo pagrindą. Kiek sunkiau yra su aplinkos poveikiu - jo tyrinėjimai, kaip kad neseniai yra vienoje savo kalboje pasakiusi Hillary Clinton, yra gana smarkiai įtakojami politikos: tiek farmacijos kompanijų tiek kompanijų atsakingų už aplinkos užterštumą.

Autizmas yra vis dažniau diagnozuojamas sutrikimas. Mokslininkai šį sutrikimą vadina mūsų civilizacijos kasyklų kanarėlėmis - vaikai turintys genetinį polinkį į autizmą pirmieji pajunta tai kas kenkia visiems žmonėms. Belieka tikėtis, kad bus laiku išsiaiškinta ir sutabdyta tai kas atima šiems vaikams galimybę bendrauti.